Trumpa santrauka

Sunku perteikti smagius įspūdžius patirtus kelionėje, kai dar nė neperžiūrėtos visos nuotraukos, kai ausyse dar Viduržemio jūros ošimas, o ore vis dar gali užuosti Provanso levandų kvapą, todėl ir šis aprašymas bus dar nesusigulėjęs ir nesubrendęs kaip jaunas vynas.

Aplankyti Kataloniją ir jos sostinę Barseloną bei Pietų Prancūziją buvo sena svajonė, todėl ši svajonė tapo realybe ir nenuvylė.

Katalonija (Ispanija)
Apie Barseloną sunku rašyti trumpai, bet šis miestas ypatingas daugeliu aspektų, vien todėl, kad jis kartu ir didmiestis, ir kurortas, ir istorinis miestas, ir uostas ir dar daug daug kas, neteko dar lankytis mieste, kuris gali pasiūlyti tiek daug skirtingiems poreikiams... 

Apsistoję sąlyginai nebrangiame Hostel Nilo, kuris yra per tris žingsnius nuo Kolumbo paminklo ir garsiosios La Ramblos, Barselonoje praleidome tris dienas. Miestą išvaikščiojome tiek pėsčiomis, tiek turistiniu autobusu, kurį verta pasirinkti ypač norint aplankyti atokesnius objektus, nors čia Barselonoje itin puikus susisiekimas metro, todėl neišvengiamai teks pasinaudoti ir šia transporto priemone (patarimas būnant ilgiau nei vieną dieną, nusipirkti metro bilietą 10 kelionių iškart, taip bus pigiau, vienkartinis bilietas 1.30 EUR).

Dieną numynę kulnus lankydami išsižioti priverčiančio architekto Gaudi sukurtus kūrinius (Casa Batllo, Casa Mila (La Padrera), Sagrada Familia, Park Guel (atkreipkit dėmesį į medžius pamatysite žaliauodeges papūgas), ir t.t.), Katedrą, Barselonos Akvariumą, aikštes ir skverus pasimėgaudami valgėme paeliją ir užgerdami sangria aptarinėjome, kaip Gaudi priverčia susimąstyti apie žmogaus kūrybiškumo neišsemiamumą.

Po intensyvių pasivaikščiojimų po Barseloną, susigundėme turistų informacijos centre užsakoma ekskursija į Girona (senas istorinis miestas su senuoju žydų senamiesčiu) bei Figueres (garsiojo siurrealisto Salvadoro Dali gimtinė), kurią tikrai galiu rekomenduoti arba bent siūlau nukakti į šiuos miestus traukiniu ar autobusu.

Pailsinti kojas ir paskrudinti savo blyškią baltišką odą nusprendėme praleisdami dieną Costa Brava pajūryje Tossa de Mar kurorte (apsistojome hotel Windsor), mažas miestukas su gražia pilaite ant Viduržemio jūros kranto.

Pietų Prancūzija
Kitas mūsų tikslas – Carcassonne, kuriame yra didžiausia Viduramžių laikų pilis, ir jame klaidus miestelis viduje su gausybe siaurų gatvelių ir tikrai skanų maistą siūlančių restoranėlių... Tikrai būtina aplankyti šią įspūdingą pilį būnant tame Prancūzijos kampe, tik patartina rezervuotis viešbutuką ar moteliuką iš anksto, nes mes planavę ten nakvynę likome musę kandę ir po ilgų paieškų nakvojome pakelės moteliuke, bet gal tik todėl, kad miestelyje vyko “fiesta” su vietinių atlikėjų koncertais ir kt., į kurią suvažiavo nemažai žmonių iš Ispanijos, o gal todėl, kad nuomotu automobiliu Carcassonne pasiekėme tik antroje dienos pusėje...

Kitą dieną Prancūzijoje automobiliu skriejome link French Rivieros, praskridome pro Montpellier, kuriame verta tik stabtelėti, nes išskyrus kelias smagias mažas parduotuvytes ir kelis mažus skverelius ar Triumfo arką nepasirodė šis miestas itin turistinis... Dar blogiau - ten nerodė olimpinio krepšinio turnyro per TV :(. Važiuodami link Avinjono aplankėme kelias Romos istorijos laikų pėdsakus išsaugojusias vietas, tai Nimes (joje išlikęs koliziejus) bei Pont du Gard (garsus Romos laikų akvedukas), įrengtas kalnų apsuptyje.

Laukė nakvynė, todėl vėl galvos skausmas kur apsistoti, nes nebuvome nieko iš anksto rezervavę, čia mus gelbėjo busikas.lt išnuomotas gps navigatorius, kuriame yra suvesti Formule 1 tinklo moteliai (kaina ~35 EUR už kambarį, kuriame gali apsistoti iki 3 asmenų, beje, dušai bendri) ir Tom Tom’as  mus atvedė iki artimiausio moteliuko šalia Avinjono.

Popiežių miestas Avinjonas garsus savo didžiausia pasaulyje gotikine pilimi (Palais des Papes), kurioje XIV a. buvo popiežių rezidencija. Pilis įspūdinga, bet gal kiek ekspozicija nuvylė (lyginome su ekspozicija Malborko pilyje, Lenkijoje), tačiau bet kuriuo atveju, tai miestas, kurį būtina aplankyti.

Motelyje rastas lankstinukas apie šalia esantį Levandų muziejų privertė pakoreguoti kelionės maršrutą ir aplankyti ir šią vietą (miestas Coustellet), kuriai neturėtų likti abejingos moteriškosios lyties atstovės besižavinčiomis levandų kvapais, nes ten yra ir parduotuvėlė... Itin palankus metas aplankyti šią vietove liepą – rugpjūčio viduryje, kai dar nenupjauti Provanso kalnuose levandų laukai, gali jausti kvapą ore...

Toliau aplankėme visus mus sužavėjusią Chateau des Baux de Provance (pilis ir mažas kaimelis ant kalno), iš čia atsiveria puikūs vaizdai į alyvuogių laukus ir Alpes.
Vakarop atidundam iki Marselio, čia penktadieninis koncertas krantinėje, pasivaikštome šio didmiesčio žavia krantine ir apžiūrėję prožektorių apšviestą miesto tvirtovę bei pasiklausę visai smagios jų vietinės grupės Poum Tcnack (berods taip jie vadinasi) koncerto vėl nuvykome į priemiesčio Firmule 1 motelį, nes kitą dieną mūsų laukia vingiuojantys Verdono apylinkių kalnų keliukai.

Mūsų automobilis smagiai riedėjo link Gorges du Verdon (didžiojo Verdono kanjono). Mūsų dienos maršrutas Marselis - Moustiers Sainte Marie - Castellane - Grasse - Cannes - Juan Les Pin - Antibes. Pakeliui laukia daug įspūdingų vaizdų, kalnų vingių, elektrinės spalvos Verdono ežero peizažas bei žavūs maži kalnų miestukai, kuriuose verta sustoti papietauti, beje, Prancūzijoje pietūs iki 14 val., todėl kai kur vėlesniu metu negalėsite sočiai papietauti.

Pravažiavę žavų kvepalų sostine laikomą miestuką Grasse atsiduriame Kanuose, kurie istorinio karinio parado sūkuryje... Gražus miestas, bet turbūt ne kino festivalio metu jis yra vienas iš daugelio panašių pajūrio miestų tik žinomesniu vardu, nors jau artėjant link Nicos ir Monako jau galima jausti turtingesnių turistų koncentraciją. Suvalgę čia ledų bei prasiėję pakrante, traukiame link Antibų... Žadėję apsistoti Juan Les Pin čia nesustojome, nes kažkaip nesužavėjo siauras prie pat kelio esantis pliažas, todėl traukėme į Antibus, kurio priemiestyje ir laukė nakvynė...

Atvykę į savo rezervuotą Nicoje B&B Villa Saphir buvome mielai nustebinti kambariuko autentiškumo, senoviniai baldai, žavus mažas kiemas, prancūziškai čiauškanti šeimininkė, kuri buvo labai šneki, gaila, kad mūsų prancūzų žinios lygios pradinukų lygiui, o ji nešneka angliškai... bet pasijautėm kaip atvykę į svečius pas pažįstamus, čia pat laksto trys šeimininkės šunys (prancūzai labai myli šunis), iškart pasiūlė išgert sulčių, na visai smagu pajust tą dvasią, o šie pojūčiai dar labiau sustiprėjo, kai teko pusryčiauti ir šeimininkė mums balkoniuke buvo paruošusi prancūziškus pusryčius...Pusdienį pasiskrudinę Nicos akmenuotame pliaže popiet pavažiavome link prabangiojo Monako, bet daug įdomesni ir dėmesio vertesni pasirodė pakeliui esantys Eze bei už Monako esantis pasienio su Italija miestukas Menton, kuriuose verta stabtelt ledų porcijai, vyno taurei ar tiesiog akių paganymui. Mentone gausu mažyčių parduotuvėlių, restoranėlių, graži krantinė ir varpinė, kuri patiks romantikams.... Vaikštant vakarėjančio Mentono jachtų prieplaukos taku apėmė nedidelis liūdesys, kad kelionė eina į pabaigą, juk rytoj jau kelionė atgal...

Busiko draugas,

Andrius

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt