Trumpa santrauka

Eilinį kartą traukėme slidinėti į kalnus. Kelionę pradėjome planuoti prieš 2 mėnesius. Pirmiausia rezervavome mikroautobusą. Labai patiko busikas.lt įmonės paslaugos. Apskambinome gal 10-į kompanijų, tačiau tik čia buvo suteikta išsami informacija ir labai malonus bendravimas su klientu. Pasiskolinome iš draugų TomTom navigatorių (pavadinome jį Jonu, nes taip vadinosi balsas), susidėjome naujausius žemėlapius, sudėliojome kelionės maršrutą. Kelionę programavome greičiausiu keliu, nevengdami mokamų kelių, žymėdami kelių numerius. Prieš tai analizavome maršrutą pagal google.lt/maps  ir viamichelin.com. Iki to laiko visada keliaudavome autobusu su agentūra, tačiau nutarėme išbandyti kelionę automobiliu. Pabandę nenusivylėme - daugiau niekada nevažiuosime autobusu. Mikroauotobusas yra žymiai patogesnis, erdvesnis ir lankstesnis: kaip nori sėdi, keliauji tik su draugais, kada nori ir kur nori stoji, niekas tavęs nevaro ir t.t. Akcentuočiau tokius pagrindinius privalumus:

• Važiuojant mikroautobusu esi „nepririštas“;
• Komfotiškiau nei autobuse ar lengvuoju - daugiau erdvės;
• Nereikia stoti tarpinei nakvynei - nuvažiuoji greičiau;
• Pagrindinė! Važiuojančiame mikroautobuse gali normaliai miegoti. Nežinau, bet niekada nesisekė pamiegoti normaliai autobuse ar lengvojoje: neišsitiesi, galva tai atgal, tai prie stiklo - na žodžiu, jokio normalaus miego. Tuo tarpu važiuojant 9-viečiu mikroauotbusu 6-iese, laisvai vienu metu gali miegoti 4 asmenys („pora“ vairuoja). 2 išsitiesia ant grindų ir 2 ant sėdynių skersai. Patikėkite, su 190 cm ūgiu miegi gana normaliai.

Internetu rezervavome apartamentus: 6-vietis apartamentas su trims miegamaisiais, dviem dušais/WC, virtuve ir gyvenamuoju kambariu kainavo 955 EUR savaitei. Apartamentais buvome labai patenkinti, viskas vietoje: skybusas stoja prie durų (bilietas 5 EUR savaitei), 10 min. kelio pėsčiomis iki keltuvų (su slidinėjimo batais :)), parduotuvė, miestuko centras netoli.
Iš Vilniaus išvažiavome apie 14 val. pilni energijos ir entuziazmo mynėme Varšuvos link. Už Varšuvos sustojome papietauti kažkokiame BP degalinės bistro. Ir vėl eilinį kartą nuvylė lenkų virtuvė. Košmaras, jie net paprasto karbonado normaliai pagaminti nemoka... ;) Vienu žodžiu apie 25 PLN vienam žmogui už maistą išmesti veltui. Beveik alkani leidomės į kelionę toliau Katovicų link. Važiavome leistinu greičiu, mat tik smarkiau  paspaudus “Jonas” jau rėkdavo kad viršijame greitį. Geras kelias, 2 atskiros juostos į kiekvieną pusę - tik kai kuriose atkarpose greičio apribojimai: 2 km 110 km/h, 500m 70 km/h ir taip važiuoji. Ir dar prie kiekvieno 70 ženklo po „inkilą“ :). Dyzelį pylėmės stengdamiesi kur pigiau: Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje. Norėjome išvengti piltis Austrijoje ir Italijoje, bet visgi neišėjo kaip buvo apskaičiuota. Hyundai interneto puslapis nurodė klaidingą degalų bako talpą (80 L vietoj 60 L). Bet iš esmės daug dėl to kelionė nebrango. Nuo Katovicų pasukome Brno link. Kirtę Lenkijos ir Čekijos sieną patekome į tankų rūką, teko 1 h vilktis 50 km/h, nes nieko nesimatė visai. Po to sukome link Znojmo išvengiant Vienos miesto ir į autostradą link Zalcburgo, Insbruko. Važiavome aklai, tik pagal navigatorių.

Apie 14 h dienos jau pasiekėme kelionės tikslą Ortisei miestelį Italijoje. Kelionė vyko sklandžiai, be jokių paklydimų, neskaitant nurodymų nuvažiuoti iš autostrados, apsisukti ir vėl įvažiuoti. Čia, matomai, pasekmė TomTom maršruto programavimo nurodant kelių numerius: E461, E60 ir t.t. tame taške jis siūlo nuvažiuoti, apsisukti pavažiuoti atgal ir vėl apsisukti. Atgal važiuodami jau neklausėme jo taip aklai ;)

Maistą mes vežėmės su savimi. Lietuvoje buvome jau apmastę ką kiekvieną vakarą gaminsime ir susidarę produktų sąrašiuką. Gal ir be reikalo, mat Italijoje kainos panašios į Lietuvos, kai kurie produktai net pigesni ir geresnės kokybės. Brangesni tik mėsos produktai.

Skypass 6 dienoms kainavo 184 EUR visam Dolomitinių alpių regionui. Slidžių nuomos kainos vienodos (tikriausia kartelinis susitarimas) - vidutinė klasė 84 EUR be batų. Klausimas tik kokią nuolaidą pavyks išsiderėti, mes gavome 15 % nuolaidą. Inventorių nuomotojai pristatė ir pasiėmė patys prie apartamentų. Kalnų baruose kainos “normalios”, jeigu neverst iš EUR į LT. Bet po poros dienų jau pripranti ir į tai nebekreipi dėmesio, mėgaujiesi obuoliniu štrudeliu su šiltu vaniliniu padažu ir negalvoji, kad ką tik šis malonumas kainavo apie 15 Lt (4 EUR).

Oras ir vėl pasitaikė nekoks: rūkas, prastas matomumas, protarpiais snigo. Tad matomumas pora metrų priešakyje buvo pasidaręs jau įprastu reiškiniu. Buvo momentų, kai čiuoždavome nuo trasos kuoliuko iki sekančio, nematyt nei trasos pabaigos, nei išsišakojimo. Na, didelio malonumo nepatiri tokiais momentais, kai bet kuriuo metu gali atsitrenkti į netikėtai išlindusį slidininką, arba tavęs gali nepamatyti. Sniego danga buvo labai gera, minkštas šviežias sniegas, pastoviai snigadavo po truputi, o aukštai pustydavo. Paskutinė diena tik buvo ideali: saulė, purus sniegas. Tą dieną įveikėme Sellaronda žiedą. Trasos vietomis padrožtos, ir sujauktos nuo didelio slidininkų kiekio. Maloniai išvargę, atsisveikinę su kalnais grįžome į apartamentus ruoštis kelionei namo.

Ryte, apie 11 h pajudėjome link namų. Kelionė buvo sklandi, išskyrus Lenkijoje paryčiais netoli Lomza įvažiavome į apledėjusį kelio ruožą, kuris būtų privertęs mus visiškai sustoti, nes busas slydo nuo kelio. Ačiū Dievui, bemąstant, pasirodė barstymo mašina, paskui kurią apie 20 min. slinkome 20 km/h greičiu.

Buvome sustoję Brno Tesco supermarkete pavakarieniauti. Turėjome keistis EUR į Čekijos kronas, mat niekur neaptarnavo kortelėmis. Iš patirties galiu pasakyti, kad Lietuva kortelėmis pažengusi toliau už visą Vakarų Europą ;). Namie buvome apie 13 val. vietos laiku. Taigi kelionė atgal truko apie 22 h.

Busiko draugas,

Andrius

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt