Trumpa santrauka

Aplankyti miestai/vietovės	Nuvažiuota	Visa kelionės trukmė	Apsistojimas	Įdomybės
Banska Bystrica, Budapeštas, Balatono ežeras,  Dubrovnikas, Kotoras, Krašiči, Budva, Jazz įlanka, Šv. Stefano miestelis, Gospič, Venecija	~3500 km į abi puses	15 parų	viešbučiuose/apartamentuose/ kempingai	Kroatijos serpantinai, paplūdymiai ant uolų, plaikiojimai laivu Adrijos jūroje, pasivaikščiojimai Plitvicos urvuose

2007-06-19 d. 16.00 h - Startas. Alytus. Išvykstame mikroautobusu Lenkijos kryptimi. Jau 17.00 kirtome Lenkijos sieną (prie Lazdijų). Lenkija kelių atžvilgiu turi savo „vizitinę kortelę“. Mums ji buvo tranzito šalis (dėl pravažiuotų šalių skaičiaus), todėl be sustojimo keliavome iki Slovakijos sienos. Keičiantis dviems vairuotojams 700 – 800 km kelio atkarpą įveikti nėra labai sunku. Tą patį faktą patvirtino ir keleivės: „Mes irgi visai nepavargome, netgi pailsėjome, - Ką tu sapnavai ?, - Aš tai..., o tu ?“.

2007-06-20 d. Lenkijos - Slovakijos pasienis. Trstena. Slovakija pasitiko mus nuostabiu saulėtekiu, saulė tiesiog akyse išnyra iš už kalnų viršūnių. Taip anksti dirbo tik degalinės, todėl pusryčiai lietuviški, iš NZ (neliečiamų atsargų), prie vietinio motelio, automobilių stovėjimo aikštelėje.

Nusiprausę, išsikeitę pinigų, prie kavos puodelio išvystėme diskusiją apie žymiuosius Slovakijos urvus. Kur jie, kaip vadinasi, kaip privažiuoti nutarėme paklausti vietinių gyventojų. Angliškai jie nekalba, lenkiškai šiaip taip. O rezultate paaiškėjo, kad jie net nežino apie jokius urvus. Nustatėme atstumą iki žemėlapyje pažymėtų Aggteleko urvų, įvertinome savo galimybes toliau vairuoti mikroautobusą be poilsio ir nutarėme nesirinkti abejotinų tikslų. Labai jau didelis lankas nuo mūsų pasirinktos trasos.

Nuo Banska Bystricos nutarta sukti į Vengriją, tiesiai į Budapeštą. Bevažiuojant ir besišnekučiuojant gimė mintis pamatyti Balatoną. Palapinių, miegmaišių ir kitų kempingo reikmenų turėjome pakankamai, tad ir neradę viešbučio būtume šauniai pernakvoję bet kuriame iš žemėlapyje siūlomų kempingų.

2007-06-20 d. vakaras. Užsukome į miestelį Siofok, esantį ant Balatono ežero kranto. Sustojome prie vieno išvaizdaus viešbutėlio pavadinimu „Kentauras“. Užėjome, pasiteiravome vietų, mums pasakė viskas OK. Puiki anglų kalba registratūroje, malonus priėmimas ir apartamentai penkiems už 96 eurus, vieta mikroautobusui. Tikrai kad viskas OK. Maudynės Balatone, pasivaikščiojimas pakrante, nuotraukos su gulbėmis, saulėlydis, vakaras nuostabiame „Kentauro“ kiemelyje, vakarienė ir žinoma ilgai vairuotojų lauktas miegas.

2007-06-21 d. rytas. Per Kroatiją į Bosniją. Taupydami laiką apvažiuojame Zagrebą. Tarpinis punktas Banja Luka, Balkanų prieškalnė. Iškart už miestelio kylame į kalnus. Gamta nuostabi. Keliai ekstremalūs!!! Mums lietuviams. Temperatūra buvo apie 30 laipsnių šilumos. Mikroautobusas su kondicionieriumi gelbėjo nuo karščio, o keleivės ir toliau jautėsi, kaip karalienės, net ir ekstremaliuose keliuose. Vienas kitas upės kanjonas, miestas Mostaras, sustojimas, vietinio mula kvietimas maldai (tiesiog atsitiktinis sutapimas, buvo lygiai 12.00 val. dienos). Labai įspūdinga.

Vėlai vakare mes vėl Kroatijoje. Dubrovnikas. Gražuolis Dubrovniko tiltas pirmas pasitinka visus atvykstančius. Nuo kalnų gėrimės Dubrovniku, vaizdas nepakartojamas. Įkvėpti kraštovaizdžio startuojame toliau. Labai jau norėjome pasiekti suplanuotą nakvynės vietą Juodkalnijoje, prie Kotoro miesto esančiame Krašiči miestelyje.

Naktį iš 21 į 22 dieną pasiekėme tikslą - Juodkalniją (Montenegro). Naktiniu keltu į naktinį Kotorą. Ekstremalams rekomenduojame nesikelti keltu, o apvažiuoti Kotoro įlanką maždaug 1,5 km aukščio serpantinais, galima sakyti „kalnų ožkų takais“, kuriuose telpa tik viena mašina (senesnės kelionės įspūdžiai). Taip pat įlanką verta apvažiuoti ir žemutiniu keliu einančiu prie pat vandens (apie 30 km). Viskas egzotika: kaktusai, pakelės palmės, pušys irgi egzotiškos. Pakelės restoranai savo išskirtinumu kvieste kviečia užsukti. Tikrai verta. Tai dalis vietinės kultūros: tautiniai padavėjų kostiumai, senovinių vandens malūnų liekanos, nuostabi kaimo architektūra. Rekomenduojame restoranėlį „Stary Mliny“, apsuptą požeminių vandens versmių sukurtų baseinėlių. Prie naktinio povandeninio apšvietimo tai dar labiau nepakartojama. Važiuojant žemutiniu keliu aplink Kotoro įlanką būtina aplankyti bažnyčią esančią saloje, prie miestelio Perest (kėlimasis vietiniu laiveliu 3 eurai žmogui) ir pasiklausyti vietinės gidės pasakojimo rusų kalba (tik 1 euras žmogui).

Apie Kotorą. Miestas kalno papėdėje. Neįtikėtina, bet net ir kalne aptvertas aukšta akmenine gynybine tvora. Miestas išraizgytas siauromis, kai kur vos 1 m pločio gatvelėmis. Gyvena savo vidinį gyvenimą. Skersai gatvelių džiūsta skalbiniai, iš akmeninių sienų nesuprantamai auga gėlės, tiesiog reikia viską pamatyti savo akimis. Naktinis gyvenimas – tai gatvelės ir aikštės pilnos žmonių, vos galima rasti laisvą vietą lauko kavinukėse. Miestas turi ir savo naktinį klubą prie viešbučio „Cataro“. Diskotekos įsimintinos ne tik lankytojų gausa, bet ir skambančia tik išskirtinai tautinių motyvų šiuolaikine muzika (nuo 1.00 iki 5.00).

Mūsų Krašiči - irgi Adrijos perliukas. Dviviečiai kambariai su terasomis į Kotoro įlanką (po 40 eurų už kambarį), privatus pliažas, gultai, skėčiai ir mikroautobuso „parkingas“ įskaičiuoti į kambario kainą. Vandens skaidrumas nenusakomas. Povandeninis gyvenimas: krabai, įvairiaspalvių žuvų būriai, jūros ežiai. Ilsimės mes, ilsisi ir autobusiukas alyvmedžių pavėsyje.

Apylinkėse gausu „miestelių perlų“. Tai senovinė Budva su pilimi ir senamiesčiu, beje, kažkuo panašiu į Kotoro senamiestį. Budva – vietinis uostamiestis privatiems jūriniams kateriams ir laivams. Šalia Budvos lankytina Jazz įlanka, kuri mūsų buvimo Juodkalnijoje metu buvo ruošiama žvaigždžių Rolling Stounes koncertui liepos mėn. Šalia Jazz įlankos įsikūręs „Plače“ - pliažas ant uolų. Jėga. Bangos daužosi į uolas aptaškydamos besideginančius poilsiautojus. Ekstremalai rizikuoja būti nuplauti nuo uolų į jūrą. Tam specialiai įrengtos lygios betoninės aikštelės. Tolumoje matosi Budva. Nardymas, šokinėjimas nuo uolų į jūrą, čia pat restoranas su visa gama jūros gėrybių (porcijos didelės, kaina 1 porc apie 10 eurų), šaltu „Nikšičko pivo“ alumi. Žodžiu, pliažo gyvenimas virte verda.

Po tokios kaitros ant uolų, kelionėje atgal į gyvenamą vietą mus vėl gelbsti mikroautobuso kondicionierius. Juodkalnijos perlų perlas - Šv. Stefano miestelis su nerealaus grožio sala. Čia pat prie salos pliažas, į kurį atplukdomi turistai mažais jūriniais laiveliais. Čia pat ir buvusio karaliaus rezidencija su dideliu parku ir vaizdu į salą. Sala labai įspūdingai atrodo apšviesta naktį. Bet šie vaizdai išlikę iš anksčiau buvusios kelionės, nes šiuo metu sala restauruojama.

Kadangi ne tik keliavome, bet ir buvome svečiuose, maloniai nustebino pasiūlymas pasiplaukioti jūriniais kateriais atviroje Adrijos jūroje ir dar kartą pamatyti visą vaizdą iš jūros. Nuostabu pamatyti Karalienės pliažą ir kitas atokias vietas, kurias galima pamatyti tik iš laivo.

Pailsėję kaip rojuje visą savaitę, maloniai atsisveikinę su šeimininke Ana, 2007.06.29 d. 10.00 h išvykstame iš Krašiči. Kadangi kelionė poilsinė – pažintinė tai stengiamės kuo daugiau iš jos išspausti. Pasirodo, kad Italija tik už 170 km, taigi neaplankyti Venecijos negalime. Visa diena kelyje per Kroatiją. Nakvynė Gospič miestelyje, viešbutyje “ANA“ (ten pat rekomenduotume viešbutį „Ante“). Kaina žmogui apie 25 eurus su pusryčiais. Kroatijoje aplankome Plitvicos nacionalinį parką. Nuostabu... Ilga kelionė pėsčiomis tarp krioklių, ežerų ežerėlių... Plaukimas laiveliu.

2007.06.30 d. vakaras Italija. Nakvojame apie 30 km nuo Venecijos kaimo turizmo sodyboje. Nakvynės kaina apie 30 eurų žmogui, be pusryčių, tačiau su 3 karštų patiekalų vakariene už 10 eurų. Verta pabandyti ką ir kiek italai valgo vakarienei.

2007.07.01 d. rytas jau Venecijoje. Mikroautobusas saugus, stovi daugiaaukščiame garaže šalia prieplaukos (1 val. – 3 eurai). O keleiviai tuo metu plaukia laivais, gondolomis ir vaikšto po Veneciją. Venecijai komplimentų tikriausiai ir taip netrūksta.

2007.07.01 d. popietę Išvykdami iš Italijos, prie Slovėnijos sienos gauname lankstinuką apie netoliese esančius Postajanska Jama urvus. Užsukame ir ten. Įspūdžiai labai geri. Ekstremalu: iš 35 laipsnių karščio į 9 laipsnių temperatūrą urvuose. Rekomenduojame pasinaudoti siūlomais apsiaustais tik už 3 eurus (sveikata brangiau už viską). Vėl teko važiuoti nesustojant, nes aplankėme nenumatytą objektą. Pabandėme ieškoti nakvynės Slovėnijos - Austrijos pasienyje, bet buvo jau 23 valanda ir nakvynės rasti nepavyko (toks laikas nakvynės paieškai gerokai per vėlus). Naktis kelionėje per Austriją.

2007.07.02 d. rytas Čekijoje. Kainos Kroatijoje tikrai didelės, todėl vaikams lauktuves pirkome Čekijoje, kur kainos panašios kaip Lietuvoje. Tradiciškai Čekiško alus lauktuvėms ir pirmyn link Lietuvos. Lenkijoje miegame viešbutyje „Gorski ***“ apie 112 km iki Varšuvos. Kaina 30 eurų žmogui be pusryčių. Bet po vakarienės vietiniame Grill bare „Gorski“ su kaimiškais patiekalais, pusryčių tikrai nesinorės...Vieną porciją vos įveikėm trise.

O toliau, 2007.07.03 d., jau linkėjimai iš Lietuvos. 13.00 Alytuje. Planas įvykdytas.

Pastebėjimai:

• Nepamirškite įvažiuodami į daugelį paminėtų šalių pasidomėti ir sumokėti už kelius, nes išvažiuojant iš šalies gali tekti sumokėti apie 500 eurų baudą.
• Kalnuose greičio vidurkis 50-60 km/h. Todėl per 8-10 val. įveikdavome po 450 - 500 km. Nerekomenduojame naktinio vairavimo net ir patyrusiems vairuotojams. Tai pakankamai vargina. Miegoti reikia naktimis, o dienomis mėgautis kelionės vaizdais.

Busiko draugas,

Arūnas

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt