Trumpa santrauka

Aplankyti miestai/vietovės	Nuvažiuota	Visa kelionės trukmė	Apsistojimas	Įdomybės
Berlynas, Mulhouse, Marselis, Nica, Le Lavandou, Saint-Tropez, Monakas ir daug kitų pietų Prancūzijos miestelių	7000 km	15 dienų	Viešbučiai	Prancūzų nacionaliniai restoranai, Automobilių ir traukinių muziejai Mulhouse miestelyje, Gražūs smėlėti pietų pakrantės paplūdymiai, Saint-Tropez jachtų krantinė, Nicos senamiestis, tarpeklis Les-gorges-du-Verdon, Provansas ir 100 km spinduliu esantys maži miestukai, Koridos sezono atidarymas, Rhone‘os upės delta

Bendra informacija apie kelionę
Kelionės laikas: 2007-09-05 ... 2007-09-20
Automobilių skaičius: 1
Žmonių skaičius: 4
Nuvažiuota: 7000 km
Visą laiką galima padalinti į 4 dalis:
Kelionė į priekį
Viduržemio jūros pakrantė
Provansas
Kelionė atgal

 

Kelionė į priekį
(Vilnius - Berlynas - Mulhouse - Marselis)
Tikriausiai visi automobilininkai žino, kad jeigu važiuojant į Vakarų Europą pakeliui nebūtų Lenkijos, tai Europa būtų žymiai artimesnė, lengviau pasiekiama. Kadangi per Lenkiją važiuota jau daug kartų ir visada tuo pačiu keliu, šį kartą nusprendėme paįvairinti savo „viešnagę" Lenkijoje ir pasukome Berlyno link ne per Varšuvą, o taip vadinamu „briedžių keliu", kuris eina per šiaurinę Lenkijos dalį link Poznanės per Olsztyn, Bydgoszcz. Išvadą padarėm tokią: dar bent porą metelių pro ten važiuoti nereikėtų. Kelias labai prastas ir daugelyje vietų remontuojamas, tvarkomas, platinamas. Tačiau šiuo metų remonto darbai tik dar labiau blogina situaciją. Tad geriau netrukdyti lenkų kelininkams dirbti ir patiems negaišti laiko (manom, kad praradom minimum 2 valandas lyginant su važiavimu per Varšuvą). Vokietijos sieną kirtome jau sutemus. Nakvojome prie Berlyno esančiame Formulė 1 viešbutyje.

Keli žodžiai apie Formule 1. Tikriausiai tai pigiausias viešbučių tinklas Europoje. Kambarys kainuoja 29-34 EUR priklausomai nuo vietos. Visi kambariai vienodi (triviečiai: dvigulė lova ir viengulė lova antrame aukšte). Dušai ir tualetai bendri, bet jų yra pakankamai, kad gyventojai vieni kitiems netrukdytų. Nenorintiems išlaidauti tai pakankamai geras variantas kai reikia numigti po dienos kelionės ir ryte važiuoti toliau. Vienas didžiausių privalumų - šių viešbučių yra labai daug. Norintys gali užsisakyti ir pusryčius (~4 EUR/žm.).
Plačiau apie Formulę 1 - hotelformule1.com

Labai panašūs į Formulę yra Etap viešbučiai. Juose viskas taip pat kaip ir Formulėje, tik dušas ir WC yra kambaryje, kambariai šiek tiek didesni, truputį geresnės pagalvės :) ir žinoma didesnė kaina (~40 EUR). Lietuviškas patarimas: turint miegmaišius galima būtų ir 4-5 žmonėm pernakvoti viename kambaryje :).
Plačiau apie Etap - etaphotel.com

Antros dienos popietę atvykstame į Prancūzijos miestelį Mulhouse. Jame yra du dėmesio verti muziejai: automobilių ir traukinių. Tikrai verta pamatyti abu. Tačiau jeigu dėl laiko stokos reikėtų rinktis vieną - pasirinkčiau automobilių (collection-schlumpf.com/en/schlumpf/ ).
Nakvynė Formulėje 1.

Trečią dieną jau pietaujame Provanso miestelyje Carpentras. Restoranėlį (Chez Serge) rekomendavo jame jau buvę draugai. Labai skanu! Apskritai Prancūzijoje geriau pietauti ten, kur pietauja prancūzai, o ne turistų lankomose vietose. Žinoma tokias vietas sunkiau surasti, bet pasistengti tikrai verta. Kaip taisyklė tokie restoranėliai nedirba ištisą dieną. Prancūzai pietauja nuo 12 iki 14 valandos. Tai ir jų vietiniai restoranai dirba panašiu laiku. Atėjęs 13 val. tikėtina, kad jau negausi kai kurių patiekalų, o atėjęs 15 valandą gali rasti uždarytas duris, kurios vėl atsidarys tik vakare, kai prasidės vakarienės metas. Restoranų interjeras labai paprastas, niekas nesuka sau galvos jei prie stalo nevienodos kėdės arba jų dažai yra apsilupę. Visas dėmesys skiriamas maistui. O valgyt gaminti jie tikrai moka ir valgymui skiria daug dėmesio. Apie kitus europiečius prancūzai sako „jie ne valgo, o maitinasi".

Papietavę vykstame į Aix-En-Provence. Tai labai gražus senas miestas, kuriame yra ne vienas universitetas. Studentų šurmuliuoja pilnos gatvės.
Vakare atvažiuojame į Marselį. Pasivaikštom po naktinį miestą, po krantinę, kurioje stovi prabangios jachtos. Vakarienei - jūros gėrybės. Pradedame pratintis prie prancūziško meniu :).
Nakvynė Formulėje 1.

Viduržemio jūros pakrantė
Atvykstame prie jūros į kurortinį miestelį Le Lavandou. Gražus smėlėtas paplūdimys su palmėmis, šilta jūra. Ilsimės :). Iš toli apžiūrime Prancūzijos prezidento vasaros vilą. Tai „tiesiog" sena pilis ant jūros kranto, iki kurios arčiau kaip per 500 metrų prieiti nepavyko (teritorija saugoma).
Vakare nusprendėme įnešti į savo kelionę šiek tiek prabangos ir vykstame vakarieniauti į Saint-Tropez. Visas veiksmas vyksta gatvelėje palei uosto, kuriame pristatyta prabangių jachtų, krantinę. Nuotaika primena Palangos Basanavičiaus gatvę, tik nėra triukšmingos muzikos, o žmonės apsirengę prabangiai ir skoningai... Užkandis, kurį eilinės gatvės kioskelyje gali nusipirkti už 3 EUR, uosto gatvelės kavinukėje už jį tenka pakloti ~9 EUR. Skirtumas sumokamas už gerą nuotaiką, ir mielus akiai vaizdelius.

Sekančią dieną pusryčiaujame Nicos senamiesčio gatvelėje. Tipiški prancūzų pusryčių meniu: bandelė, kava, sultys. Rytas pakankamai ankstyvas, tad gerdami kavą mėgaujamės dar tuščiomis gatvėmis ir pro namų stogus išlendančiais saulės spinduliais. O Nicos senamiestis nuostabus. Norisi valandų valandas vaikščioti po jį ir akis vis ras kuo stebėtis ir grožėtis. Susipažinus su senamiesčiu kylam į kalną, esantį mieste, ir nuo jo pasižvalgyti į raudonus miesto stogus ir mėlyną jūrą. Grožis :). Pavargus nuo daugybės įspūdžių, prisėdame užkąsti viename iš jaukių restoranėlių (tik reikia nepamiršti, kad pietūs Prancūzijoje nuo 12 iki 14 val.). Siesta pliaže.
Į pavakarę nuvažiavom į Monaką (Monte Carlo). Pralošti pinigus planų neturėjom. Pasivaikščiojom po miestą, iš išorės apžiūrėjom prabangius casino ir kokiomis mašinomis į juos atvažiuoja klientai :). Žodžiu, „užsidėjom pliusą" ir išvažiavom ieškoti nakvynės.

Pirmadienis, rugsėjo 10 d.
Planas aplankyti tame krašte garsų tarpeklį Les-gorges-du-Verdon. Pakeliui užsukam į kvepalų gimtinę - miestelį Grasse. Tarpeklis - įspūdingo grožio gamtos kūrinys. Būnant tame Prancūzijos regione pamatyti jį tikrai reikia. Jis pakankamai ilgas (~15 km). Jeigu atvažiuojate nuo rytinės pusės, tai akį patraukia sluoksniuoti kalnai. Tačiau pats didžiausias grožis laukia išvažiuojant iš tarpeklio, kur upė įsilieja į ežerą. Visą kelią per tarpeklį reikia važiuoti labai atsargiai, nes turistai pamatę gražų vaizdelį kartais stoja labiausiai priimtinoje vietoje, kokią galima surasti kalnų kelyje :) arba tiesiog važiuoja labai lėtai grožėdamiesi vaizdais.

Tai buvo paskutinė mūsų „klajoklių" diena, nes vakare atvažiavom pas draugus gyvenančius pačiame Provanso centre, vynuogynų apsuptyje, šalia Vaison La Romains miestelio.

Provansas
Provansą savais žodžiais galiu apibūdinti taip: tai labai gražus kraštas įsikūręs aplink Ronos (Rhone) upę, turtingas vynuogynais, skaniu vynu :), labai gražiais ir jaukiais miesteliais ir Romėnų istoriniu palikimu.
Kitas penkias dienas lankėme ~100 km spinduliu esančius gražius miestus, senovinius objektus ar tiesiog gražias vietas. Išvažiuodavome ryte ir vakare grįždavome nakvoti „namo". Vakarais, grįžtant namo, aplankydavome kokį nors vyno gamintoją. Paragaudavom (padegustuodavom) jo gaminamo vyno, apžiūrėdavom jo vyno rūsį ir nusipirkdavome labiausiai patikusio vyno - tiek vakarienei, tiek parsivežimui namo :).
Per tas dienas aplankėme: Vaison La Romains, Rustrell, Roussillon, Orange, Pont du Gard, Nimes, Avignon.

 

Vaison La Romains - tai miestelis šalia kurio gyvenome, tad jis pirmas ir buvo aplankytas. Šiame miestelyje yra senovės romėnų palikimo muziejus - tiek po atviru dangum (išlikę ir užkonservuoti griuvėsiai), tiek dengtas muziejus, pasakojantis kaip čia romėnai gyveno ir kaip susisiekdavo su kitais Europos kraštais. Prieš 15 metų šiame regione buvo labai stiprus potvynis. Per miestelį ir kitas jo apylinkes tekėjusi upė per kelias valandas pakilo daugiau kaip 17 metrų. Žuvo daug žmonių. Visi apylinkėse esantys tiltai buvo nunešti vandens srovės. Liko tik vienas. Prieš 2000 metų šiame miestelyje statytas tiltas, nors vanduo liejosi ir per jo viršų.
Tą dieną, kai lankėme šį miestelį, jame vyko turgus. Toje apylinkėje mažuose miesteliuose turgus vyksta kasdien vis kitame miestelyje. Ir taip ciklas kartojasi kas savaitę. Tad visi aplinkui žino, kad pvz. antradieniais turgus vyksta Vaison La Romains. Jeigu kažko nenusipirkai - tuos pačius pardavėjus trečiadienį gali sutikti kitame miestelyje arba turi laukti savaitę kol jie vėl bus čia :).

Rustrell, Roussillon. Rustrell - tai raudonų smėlynų vieta. Žmonės tą smėlį naudojo kaip dažymo priemonę savo namų dažymui. Roussillon - vienas iš tokių miestelių, kur beveik visi namai yra raudoni :).

Orange, Pont du Gard, Nimes.
Orange - tai gan didelis miestas. Mūsų tikslas jame - pamatyti vieną didžiausių to krašto romėnų amfiteatrą. Tikrai įspūdingas statinys. Šiomis dienomis jame irgi vyksta koncertai.

 

Pont du Gard - Romėnų pastatyto akveduko (tikslas: iš kalnų atsivesti vandenį į Nimes miestą) dalis virš upės. Trumpai tariant - tai tiltas virš upės, kuriuo tekėjo vanduo. Manau, tai didžiausią įspūdį palikęs senovės statinys, kurį pamačiau šios kelionės metu.
Nimes - tai romėnų miestas, kuriame yra išlikusi senovinė arena, kurioje iki šių dienų vyksta renginiai. Viename jų visiškai atsitiktinai ir sudalyvavom. Tai buvo koridos sezono atidarymas.

Avignon - Popiežiaus miestas - „laikinasis Vatikanas". Viduramžiais buvo laikotarpis kai popiežiaus gyvenamoji vieta buvo ne Vatikanas, o Avignon. Rūmai labai dideli ir gražūs.

Penktą dieną vykom pakopinėti į aplinkinius kalnus, atsidavėm kitokiems įspūdžiams.

Baigiamuoju viešnagės Provanse akcentu tapo kelionė į Rhone‘os upės deltą. Tas kraštas vadinasi Camargue. Apsistojome miestelyje Les Saintes Maries de la Mer. Jame platūs ir begaliniai paplūdimiai (tiesa, smėliukas tamsus su daugybe kriauklių). Camargue - tai didelis draustinis, kuriame gyvena flamingai. Šis miestelis visiškai kitokio tipo, kitokios architektūros, nei mūsų iki šiol matyti miestai Provanse. Les Saintes Maries de la Mer ir jo apylinkėse kartą metuose (gegužės mėnesį) vyksta čigonų suvažiavimas (nepamenu Europos ar Pasaulio). Kiek pasakojo mums draugai - labai smagus ir įspūdingas reginys ir renginys.
Pabuvom čia dvi dienas. Grįždami į savo laikinus namus užsukom aplankyti dar vieno Romėnų miesto Arles. Tai turistinis miestas. Puikus senamiestis, senovinė tūkstantmetė arena.

Gerai, kad karai nepalietė visų Europos vietų - dabar galim prisiliesti prie tilto ar arenos akmens, padėto prieš 2000 metų.

Kelionė atgal
Apie kelionę atgal labai trumpai. Ji visada būna ne tokia entuziastiška kaip kelionė į priekį. Tačiau čia norėjau paminėti vieną dalyką - tai Prancūzijos pakelės restoranėliai. Kalbu ne apie tuos kurie yra degalinėse prie greitkelių, o apie tuos, kurie yra šalia vadinamų „nacionalinių" kelių. Jie puikūs :). Užsukę papietauti ten gausit viską: užkandį, pagrindinį patiekalą, sūrių rinkinį, desertą ir kavos. Na ir, žinoma, vyno - kaip gi be jo. Jei labai skubate - greitai pavalgyti nepavyks. Kaip jau minėjau anksčiau - prancūzams pietūs šventas reikalas. Tad ir mes užsukę lengvai užkasti užtrukom dvi valandas ir po to traukėm burtus, kas po tokių sočių pietų sės už mašinos vairo.

Iki Vilniaus dar buvo likę 2500 km...

Busiko draugas,

Artūras

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt