Trumpa santrauka

Aplankyti miestai/vietovės	Nuvažiuota	Visa kelionės trukmė	Apsistojimas	Įdomybės
Valgardena regionas, San Kristina	~4500 km	10 dienų	Apartamentai	Dolomitinės Alpės, trasų gausa

Norėtume pasidalinti kartu su jumis savo kelionės įspūdžiais, patirtais džiaugsmais, atradimais, emocijomis. Ir su giliu įsitikinimu pasakyti, kad slidinėjimas kalnuose, tai yra kažkas daugiau negu atostogos.
Nors mūsų smagi kompanija turime ne vienerių ir ne dviejų metų slidinėjimo stažą, bet kaip visada kelionei ruošiamės atsakingai ir gerai apgalvotai.
Jau rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje pradėjome tartis, rinktis kur šiemet slidinėsime. Kadangi mūsų kompanijos slidinėjimo atostogos jau artėja link dviženklio metų skaičiaus, ir visos ankstesnės kelionės buvo į Austriją, tai šiemet apsistojome ties Šiaurės Italija, Val Gardeno regionu.

Interneto ir elektroninių laiškų pagalba spalio pradžioje jau buvome užsisakę apartamentus. Šiemet mūsų slidinėjimo entuziastų buvo 6 asmenys.
Apartamentai buvo užsakyti Val Gardeno regione, San Kristinoje, nuo vasario 10 d. iki vasario 16 dienos (185 EUR vienam asmeniui).

Ir taip, vasario  09 d., ankstų ankstų rytą pajudėjome iš Vilniaus. Kadangi visą slidinėjimo "amuniciją" vežėmės, o be to pasirūpinome, kad kalnuose valgytume savo Lietuvišką maistą, tai bagažo susidarė pakankamai daug. Tačiau, jeigu kelionei ruoštąsi puikiai ir išsinuomuotas Opel Vivaro 9 vietų, tai nėra dėl ko pergyventi. Sudėjus visą mantą  ir patiems susėdus i mašiną iš karto įvertinome, kad važiuosime, galima sakyti, prabangiai. Ir taip pajudėjome.
Mūsų laukė 1800 km kelionė. Kelionę suskirstėme į du etapus. Pirmasis, tai įveikti Lenkiją ir dar vasario 9 dieną pasiekti Čekiją.
Prie mūsų kelionės kokybės prisidėjo ir pati gamta. Važiavimo sąlygos buvo idealios. Ir taip išgarsėję Lenkijos keliai, be jokio vargo buvo įveikti. Neskubėdami, grožėdamiesi vaizdais, kartas nuo karto sustodami, įvykdėme savo pirmąjį kelionės etapą. Vasario 9 dienos vakare buvome Čekijoje, kur irgi jau iš anksto užsisakėme nakvynę viešbutyje.

Vasario 10 dienos rytas. Mūsų laukia antras kelionės etapas. Tai - dar tą pačią dieną pasiekti  Šiaurės Italiją, Dolomitines Alpes ir Val Gardeno regioną. Žodžiu, pasiekti tikslą :))

Važiavimo sąlygos vėl mus lepino. Su kiekvienu nuvažiuotu 100 km vis jautėsi kad artėja kalnai su savo žavesiu, su savo didybe, su savo snieguotomis viršūnėmis. Nors važiuojant per Lenkiją ir Čekiją, kur nesimatė nei lopinėlio sniego jau kilo šiokių tokių abejonių.... ar teks užsidėti slides... Bet visas nerimas dingo pamačius pirmuosius kalnagūbrius, kurių viršūnės tviskėjo sniegu.

Vasario 10 dienos vakare, jausdami malonų nuovargį jau buvome vietoje. Mūsų laukė 4 miegamųjų kambarių apartamentai su didžiule virtuve ir su dviem vonios kambariais. Susinešę, susidėlioję ir pasiskirstę kambariais, susėdome aptarti ateinančios dienos planus. Mūsų rankose buvo Val Gardeno regiono slidinėjimo žemėlapis. Šį regioną sudaro daug atskirų miestelių ir kaimelių. Jie visi išraizgyti įvairiausio sudėtingumo trasomis. Nutarėme kiekvieną dieną vykti i skirtingas vietas, kad išbandytume visus Dolomitinių Alpių malonumus.

Vasario 11 dienos rytas. Saulės nušviestos kalnų viršūnės kvietė kuo greičiau  į trasas. Kuo skubiau susiruošę ir įsigyję Sky pasus (209 EUR vienam žmogui ) pasikėlėmė į kalnus. Dolomitinės Alpės pribloškė savo grožiu. Nuostabius vaizdus akys ryte rijo. Ir visi vienareikšmiškai pripažinome, kad Alpės Italijoje tai didesnė vaizdų ir reginių įvairovė negu Austrijoje.

Per tas 6 dienas aplankėme daug slidinėjimo centrų. Patyrėme slidinėjimo trąsų įvairovę, kuriose yra ką veikti ir slidinėjimo asams ir  slidinėjimo pirmokams. Didelį įspūdį paliko ir keltuvų pasirinkimas. Tai ir tramvajus, skrodžiantis kalną kiaurai ir vagonas - "troleibusas" keliantis  apie 60 žmonių vienu metu ir "pašikniukų" rojus slidinėjimo pradžamoksliams. O vien ką reiškia nusileisti su vėjeliu juodąja trasa, kur vyksta pasaulinės greitojo nusileidimo slidinėjimo varžybos. O ką jau kalbėti apie orą...

Visas 6 dienas danguje nebuvo nei debesėlio. Švietė skaisti saulutė, kad sėdint kalnų bariuke, klausantis kalnų melodijų ir gurkšnojant alų kildavo mintis nusimesti slidinėjimo drabužius ir palepinti kūną saulės spinduliais (tiesa, tokių aplinkui teko matyti...).

Ir taip prabėgo 6 dienos, rojus kalnuose artėjo į pabaigą. Kadangi ir emocijų, ir gamtovaizdžių, ir slidinėjimo malonumo buvome  jau prisisėmę, tai vasario 15 dienos vakare susikrovėme savo bagažą ir jau turėjome tik vieną kelionės etapą. Vairuojantys asmenys buvo 4, tai nutarėme naktį praleisti kelyje ir vasario 16 dieną būti namuose.

Grįžimas namo, kaip ir kelionė į priekį buvo sklandi. Po 22 val. kelio kirtome Lietuvos sieną, parsiveždami nuostabius prisiminimus ir įspūdžius apie atostogas Alpėse. Dabar su nekantrumu visi vėl laukiame kitų metų...

Busiko draugas,

Augustas

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt