Trumpa santrauka

Aplankyti miestai/vietovės	Nuvažiuota	Visa kelionės trukmė	Apsistojimas	Įdomybės
Fugenas, Zell Am Ziller, Hintertux	~3700 km	10 dienų	Apartamentai	Hintertux ledynas (sniegas ištisus metus), Harakiri - stačiausia trąsa Austrijoje, Fugeno SPA centras

Sausio 11-12 d.
Netikėtai sau patiems neatsiliekam nuo suplanuoto grafiko – penktadienį 17:00 į išnuomotą Opel Vivaro su visu bagažu įlipa paskutinis iš aštuonių kelionės dalyvių. Pajudam iš Vilniaus. Tikslas – per naktį pervažiuoti Lenkiją ir, kirtus Čekiją bei Vokietiją, kiek po pietų pasiekti Fügen‘o miestelį Zillertal‘yje. GPS‘as „atsisako“ identifikuoti kelią Vilnius - Alytus, bei primygtinai siūlo važiuoti per Kauną, tačiau vėliau nepriekaištingai atpažįsta kiekvieną iš begalės naktinės Lenkijos žiedų ir sankryžų, ką jau kalbėti apie Čekijos - Vokietijos - Austrijos greitkelių viadukus ir atšakas. Žemėlapio sekimas nebetenka prasmės - jokio klaidžiojimo ar streso pasirenkant maršrutą.

Tik prašvitus apvažiuojam Prahą, vėliau ir Miuncheną. Čia gerai valandai užstringam kamščiuose, kaip gi be jų.
Nepaisant keleto nesklandumų (agentūra, išnuomojusi apartamentus, netiksliai nurodė jų vietą, o šeimininkė, kalbanti tik vokiškai, telefonu taip pat nieko papasakot negalėjo), po 22 val. važiavimo pasiekiame tikslą – seną kavinę, dabar jau nebeveikiančią ir paverstą apartamentais. Baras, didelė salė, erdvi, nors ir apšepusi viruvė, penki miegamieji – viskas mūsų paslaugoms.
Apeinam Fügen‘o centrą, išsiaiškinam invetoriaus nuomos sąlygas. Pagaliau ramiai ir tuo pačiu šiek tiek iškilmingai pavakarieniaujame vietinėje picerijoje.

Sausio 13 d.

Keliamės anksti, tačiau sparčiai susiruošti nesiseka – kelionės nuovargis, nieko nepadarysi. Pasirūpinam slidinėjimo įranga ir ski-pasais. Apie 5 km važiuojame slėniu „gilyn“, pirmasis išsilaipinimas jau „ant slidžių“ – Kaltenbach‘as (Ski-optimal zona). Kylant į viršų kyla ir nuotaika. Slėnio apačioje buvęs pavasaris staiga baigiasi, tik išslipus iš keltuvo mus pasitinka tikrų tikriausia žiema. Sniego daug, šviečia saulė, nešalta, nedrėgna – sąlygos slidinėjimui tiesiog puikios.

Sausio 14 d.
Rytas panašus į vakarykštį – keliamės anksti, pusryčiai užsitęsia – tačiau važiuojame toliau. Šios dienos tikslas – Zell Am Ziller miestelis (Zillertal Arena zona). Kylam į priešingą slėnio šlaitą. Vaizdai lyg ir panašūs į vakarykčius, tačiau trasos jau kitos. Visi vieningai nutaria, kad sąlygos čia geresnės nei buvo vakar.

Sausio 15 d.
Ryžtamės pasiektį tolimiausią slėnio tašką – Hintertux miestelį (apie 40 km nuo Fügen‘o). Kelias čia baigiasi, toliau – tik keltuvu į viršų. Šiek tiek gąsdina tai, kad išlipus iš buso, mus pasitinka -5 °C ir visai nedraugiškas vėjas. O dar keltis vos ne 2 km į viršų...
Viršūnėje (3250 m virš jūros lygio) visai nebelinksma – vėjas toks, kad sunku išstovėti ant kojų, o per pustomą sniegą trasų ribos tampa sunkiai įžiūrimos, temperatūra -10 °C. Didesnė kompanijos dalis atsisako čiuožti ir žemyn grįžta tuo pačiu keltuvu, kuriuo ką tik kėlėsi į viršų. Likę ryžtasi nusileiti „sava eiga“. Pasirodo – ne taip ir baisu.
Trasos plačios, neišdaužytos, žmonių nedaug, o vaizdai – tiesiog pritrenkiantys.
Tą pačią dieną dar spėjame nusileisti iki Mayrhofen‘o ir pakilti iki Penken slidinėjimo zonos. Trasų gausa pribloškia, o mes turim tik valandą.
Nusprendžiame čia sugrįžti rytoj. Fügen‘e vakare aplankom neseniai atidarytą spa centrą. Pats tas po atšiauraus „priėmimo“ Hintertux‘e.

Sausio 16 d.
Visą dieną praleidžiame Penken‘o trasose. Dalis kompanijos su didžiuliu pasitenkinimu pasigiria įveikę „Harakiri“ – stačiausią trasą visoje Austrijoje. Vakarėjant ir jau taikantis leistis žemyn pasitinka nedidelis bet visai triukšmingas koncertas. Vietinius šlagerius traukia visi vokiškai kalbantys, o štai aktyviausi šokėjai – lietuviai.

Sausio 17 d.
Važiuojame į jau išbandytą Zillertal Arena. Tik sąlygos šiandien visai kitos – sniegą drebia taip, kad įžiūrėti bičiulį, čiuožiantį kad ir už 20 m nuo tavęs, darosi sunku. Tačiau minkšta danga itin džiugina tą kompanijos dalį, kuri vietoj slidžių pasirinko snieglentes.
Vienintelį vakarą per visą kelionę prisiruošiame išeiti „į miestą“. Be automobilio. Nuo mūsų apartamentų iki centrinės Fügen‘o dalies – apie 2 km pėsčiomis. Pėdinam tamsiom tuščiom gatvelėm. Vienintelis veikiantis baras, išdidžiai besivadinantis klubu, nuvilia – tamsu, nyku, tuščia ir - jau spėjome pamiršti - rūkoma. Ieškantiems pramogų ne tik „ant kalno“, reikėtų rinktis kitas vietas.

Sausio 18 d.
Paskutinė slidinėjimo diena. Šiek tiek liūdna.
Važiuojame į tą patį, jau, galima sakyti, pamėgtą Zell Am Ziller‘į. Po vakarykščio sniego sąlygos puikios. Be to ir oras nuostabus. Kaip tik atsisveikinimui. Stengiamės „atsislidinėt“ už visus ateinančius metus (jei nepavyktų išvykti antrą kartą dar šiemet).
Vienam iš snieglentininkų visa tai baigiasi liūdnai – stipriai patemptas riešas ir likusi dienos dalis bare jau kaip stebėtojui.

Sausio 19-20 d.
Atsisveikiname su mūsų tik vokiškai kalbančia šeimininke. Improvizuotas lauktuvių pirkimas vietiniame prekybos centre. Pajudame link Lietuvos. Dar kartą pasidžiaugiame GPS‘u – tikrai puikus išradimas (na, neskaitant to neegzistuojančio plento Vilnius - Alytus). Šiaip ne taip išsilaikome nenupūsti baisaus vėjo Vokietijos autobanuose, red-bull‘io dėka iškenčiame naktinę Lenkiją.
Anksti ryte parsibeldžiam į Vilnių.

Busiko draugas,

Simonas Savickas

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt