Trumpa santrauka

Aplankyti miestai/vietovės	Nuvažiuota	Visa kelionės trukmė	Apsistojimas	Įdomybės
Bled (Slovėnija), Plitvicke jezera, Zadar, Šibenik, Trogir, Splitas, Hvar sala, Dubrovnikas	~4500 km į abi puses	~10 parų	Pas vietinius gyventojus apartamentuose (~12 EUR asmeniui) /pensionuose, kempingas prie Dubrovniko	Privalai aplankyt jūrų gėrybių restoraną, pakalbėt su kroatais apie futbolą ir pasigirt, kad mes geresni krepšininkai, papietaut pakelės kavinėje „Konoboj“, išgert vietinio vyno, pagyvent salose, fotografuoti kiek papuola, susipažint su Zlatko, atsiskaitinėti ne savo kūnais, o KUNAIS (vietinė valiuta).

Įspūdžiai iš Kroatijos...

Tai buvo viena įspūdingiausių mano kelionių mikroautobusu. Kuo palanki Kroatija keliautojams busiku? Užtenka pasižiūrėti į žemėlapį ir pamatysit, kad didžioji kelionė tęsis įspūdingom Adrijos jūros pakrantėm su puikiu vaizdu pro langą, kviečiančiu vis sustot ir pasigrožėt vaidzais...

Bet apie viską iš pradžių...

Liepos 5 d., Vilnius 17:15

Kelionė prasidėjo, kaip jau įprasta mūsų kompanijai, gerokai vėluojant, išsikrapštėme pora valandų vėliau nei planuota... Ne paslaptis kas buvo kaltas, ogi kolega JL, kuris kaip visada sugalvojo paskutinę minutę išsikeisti pinigus :) Beje, kompanija tai Me (Kirvis), minėtasis JL, Finkė (tikras vardas Janis), P ir jo jaunamartė Evelina.

Kirtom mes LT sieną gan greitai ir beveik prisivijom savo planuotą „grafiką“, pasistengė JL (greičio mėgėjas), kaip gerai, kad piktųjų Alytaus policininkų nebuvo :p

Pro Lenkiją (Bialostokas>Varšuva>Piotrkow Trybunalski) važiavom gan sklandžiai taip pat, keliai gerokai Lenkijoj pagerėję :), jie per savo „blogųjų kelių metus“ išsiauklėjo ir, kas mum buvo baisiai keista, savo siauruose keliuose matydami atvažiuojantį greitesnį automobilį draugiškai traukiasi į kelkraštį, wytami w Poland :) Aišku, kaip visada mikroautobusu keliaujantys nebuvo ramūs, kompanija išsitraukė stalo žaidimus, kortas ir dar kažkiek likusio iš LT alučio... Finkė išsitraukė kažkokį daiktą panašų į kočėlą.... a tai dešra....:) aš buvau pasiryžęs vairuot per Austriją ir Slovėniją, tad mėgavausi nevairuojančio asmens privalumais...

Kad ilga rašliava nenuvargintų pereisiu prie labiausiai įsiminusių kelionės akimirkų.

Liepos 6 d. 14:00 val.

Per nepilną parą be sustojimo praskridę Lenkiją, Čekiją, Slovakiją ir Austriją (čia jum ir privalumas važiuot viena mašina keliem vairuotojam) atsidūrėme nerealiai gražioje Slovėnijos vietoje Bled, negalima šios vietos aplenkti, tai Slovėnijos Trakai tik dar gražiau :) šioje vietoje kelių pakeleivių nuomonės išsiskyrė....  Tai mažas miestukas apsuptas kalnų, su pilimi saloje, kuri yra nerealios spalvos ežero vidury, kaip aš spalvą apibūdinau „tasolo“ spalva.... Na gražiau būtų sakyti spalva kaip iš Bounty reklamos. Ir nepraleidome progos išsimaudyti tame skaidriame vandenėlyje ir pasiirstyt valtimi kalnų apsuptyje, įspūdžiai pakrovė visai likusiai kelionės daliai ir nuteikė dar optimistiškiau, pažadu dar čia grįšiu.... Dėl laiko stokos atsisakome minties lėkti į Veneciją, kuri yra čia pat.. ir spaudžiame link Kroatijos....

Liepos 7 d. 10:00 val.

Pernakvoję Kroatijos pasienyje B+B moteliuke (na analogas mūsų kaimo turizmo) patraukėme mikroautobusu link Plitvicos ežerų. Kalneliai uli uli joooo čia prasidėjo jau smagesni keliukai :) Plitvicos ežerai tai Kroatijos nacionalinis parkas – karstinių ežerų kompleksas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašus, tai šį tą pasako. Tikrai tokių vaizdų daugiau niekur neišvysite, gal kiek brangokas bilietukas (berods 60 ar 70 Lt), bet atsipirko įspūdžiais. Šiuos ežerus galima vadinti kokiais tai krioklių kompleksais, jie yra skirtinguose lygiuose ir viens per kitą persipila, vanduo skaidrus kaip Mineralinis vanduo, žuvis gali semti kibirais, gaila nebuvo po ranka...  Žvejai mane supras, kaip skaudu žiūrėti į gausybę žuvies, kuri kaip šuniukai priplaukia tau priėjus prie kranto... bet jų negalima žvejot :) Unesco saugo jas :) vanduo electric spalvos, akis net rėžia, super atokvėpis po netrumpos kelionės... pasivaikčiojimas irgi netrumpas (~4 val.) ir plaukimas laiveliu all included. P.S.: Neiimkit pavyzdžio iš vienos lenkaitės, neikit į tokį pasivaikščiojimą akmenuotais takais su kablais, please ;) Back to the bus...

Vėl „mėlynas autobusiukas“ juda toliau... Vairuoju aš :) Kokią aš nuomonę turėjau apie Kroatiją? Tikrai tkėjausi prasčiau nei čia radau.... Karo nė kvapo, apie jį gal kiek primena tik vietinių gal kiek net perdėtas nacionalizmas ir patriotizmas, kai kurių pakelės kelių apšaudytos sienos, snaiperių bokšteliai ant kalnų viršūnių... Griuvėsių bent jau mūsų kely nepasitaikė (priešingai nei Bosnijoje...).

19:00 val.

Atvažiavom į Zadarą, tokia miesto nuotaika tarsi jis kažką švęstų, prieplaukose jachtose maži restoranėliai, šmirinėjantys malonūs šilti žmonės, pilnos kavinės tiek jaunų tiek senų... Vos tik priparkavom mikroautobusą prie mūsų priėjo toks senukas vardu Zlatko (iki šiol taip visus kroatus tebevadinu) tekalbantis tik itališkai ir mokantis tris žodžius vokiškai „Zimmer“ ir „drei“ :) Na mes šiaip taip išsiaiškinom, kad siūlo kambarių nuomą, aišku pasiderėję susitarėm ir apsistojom pas jį... Na kas buvę Italijoj tai iškart sakė, na čia tikra Italija, gal net labiau Italija nei pačioj Italijoj :) gal todėl čia ir turistų iš IT netrūksta, būstas mūsų buvo mažiukas butux, bet verta buvo pajust senovės Romos laikų autentiką, apsistojom pačiam miesto centre prie Rotušės, pro langą matėsi kiemas apkarstytas mamų skalbiniais ir ant stogo matėsi besikaitinančios katės.... Romantika... Siauros gatvelės, dainuojantys baro lankytojai, neįtikėtinas gatvių grindinys, naktiniai plepalai su vietiniais apie ES ir konfliktus su Jugoslavija, mūsų priesaika vieni kitiems kovoti Kroatų pusėje, jei kiltų karinis konfliktas, Finkės politinį atspalvį turinti kalba nuo bačkos ant jūros kranto :) šie prisiminimai man labiausiai įstrigo.

Liepos 8 d. 9:00 val.

Guliu išsidrėbęs ant galinių sėdynių ir geriu alų Zlotorog... Lepota... Aplankom Šibeniką ir Trogyrą, taip pat istoriją turintys miestukai, su fainom prieplaukom, baltu iš blokelių Romos laikais sustatytu senamiesčiu ir kaip visur išgludintos grindinio plokštės... Jau nekantravom įmerkt savo prakaituotus kūnus į Adrijos jūros vandenį... prie pirmo pliažo statom savo mikroautobusa ir neriam į vandenį... visai verta prigriebt akvalangą, smagu stebėti jūros ežių gyvenimą, jei maudymosi batus pamiršit, nieko baisaus, čia jų rasit kur įsigyt irgi... be jų - rizika didelė susibadyti padus...

Po pietų susirandam vietą apsistojimui, kiek pavažiavom tolėliau nuo miesto ir gavom fainus kambariukus  nuomai su terasa pensione (berods 12 ar 15 EUR žmogui ir nemokamas parkingas)... Vakarienė ant Adrijos kranto mus papirko ir nusprendėm dar naktį čia pasilinkt ir pasimėgaut privačiu pliažu ir praleist dieną tinginiaujant (na jis čia ne toks kaip pas mus, nėra smėliuko, bet vanduo tobulas...).

Liepos 10 d.

Na aš su Finke šiandien tikrai nevairuosim... Bo išvakarėse naikinom vietinės gamybos vyną, kurį mums reikėjo net užsigert, toks stiprus brudas buvo... pasirodo vietiniai tą vyną daugiau kulinarijai naudoja :) arba skiedžia vandeniu prieš gerdami... Na ko tik neatlaikė mūsų jaunas organizmas...

Splitas – gražus miestas, verta aplankyt... Iš čia keliamės į vieną esminių kelionės tiklsų Hvar salą.

Keltas kelia į salą gan ilgai, tas laikas ir buvo esminis kelionės kablys pagavęs dalį kompanijos kaip narkotikas – tai kortos ir TŪKSTANTIS :)

Kiek padvejoję nusprendėme apsistoti Hvar salos mieste Hvar, kiek didesnis, kurį mes aplankėm vėliau Stary Grad. O Hvare mūsų laukė taip lauktas nightlife :) Lankytini klubai: Kiva (labiau vietinių lankomas), Carpe Diam (lankomas gausiai čia priplūdusių švedų, australų, norvegų, britų ir kt...) Pasiblaškėm po pilies teritoriją, pasivaišinom italų tiesiog gatvėje kepamais šašlykiukais (kol jų neišvarė dorovingi piliečiai), gurkšnojome vietinį vyną tiesiai iš bačkos sėdėdami ant aukštėjančių laiptų ir tiesiog mėgavomės akimirkomis... Just chilling :) Verta buvo būti čia...

Liepos 12 d.

Ši kelionės buse atkarpa buvo turbūt pati šauniausia peizažų ir vaizdų pro mašinos langą prasme, vien tai, kad kelias vingiuoja jūros pakrante yra įspūdinga, bet kai kelią pastoja laukiniai balti arkliai ir tai ne tie „balti arkliai“, apie kuriuos jūs dabar pagalvojot, tai dar dabar smagu prisimint...

Dubrovnikas – ko gero gražiausias Kroatijos miestas, mums pasisekė, užtaikėme ant muzkos festivalio, tai gatvėse muzikos ir šurmulio netrūko... Čia dar kartą ragavom jūros gėrybių, aš susižavėjau keptais kalmarais... Jei miestas gražiausias = lankomiausias = brangiausias , tad nusprendėm išbadyti vietinius kempingus... iš penkių balų duočiau 4, labai nudžiugino tai, kad miesto transportu iš kempingo galima nusigaut į centrą... kur, ne paslaptis, ragavom vietinio vyno :)

Liepos 13 d.

Iš ryto paskrudinę savo nykiai įdegusius kūnus kempingo pliaže ir paskutnį kartą įmerkę uodegas į Adriją prieš išvykstant iš Kroatijos labai neskubėjom... Aišku neskubėjom ne be priežasties, kaip be nuotykių :) sugebėjau išsimaudyti su mikrautobuso rakteliais... na viskas gerai baigėsi, išdžiovinom, iššluostėm druskas ir oki veikė ;)

Pakuojam meškeres ir palapines ir vėl į kelionę... šįkart mūsų laukia Bosnija ir Hercogovina, bet ji jau kito rašinėlio tema...

 

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt