Trumpa santrauka

Šešių žmonių Busiko ekipažas pajudėjo iš Vilniaus gražią šeštadienio dieną 10:30 val. kaip irbuvo planuota. Kelionės tikslas – per vieną dieną pasiekti Ventės ragą, pakeliui aplankyti kuo daugiau įdomių Lietuvos vietovių ir vakarop grįžti į Vilnių. Planuojant kelionę labai pravertė, kažkada iš turizmo mugės parsineštas Lietuvos pilių ir dvarų žemėlapis. Taip pat puikus puslapis kuriame galima rasti visą smulkią Lietuvos dvarų ir pilių duomenų bazę – Heritage.lt , bei kiek labiau vartotojiškas -  Musupaveldas.lt. Tikrai geri šaltiniai planuojant lankytinų vietų sąrašą.

Taigi.. Iki Kauno nusprendžiame važioti truputėlį darydami apylanką - per Aukštadvarį ir Birštoną. Trakuose nestojame, nes visos apylinkės čia jau daug kartų išvaikščiotos. Aukštadvaris taip pat - tik pro mikroautobuso langus, bet palieka labai gražios vietovės įspūdį, sekantį kartą čia būtinai sustosime. Ties Birštonu nusukame į kairę - link vietinio restorano „Seklytėlė“, čia galima pasigrožėti nuostabia atodanga į Nemuno vingį. Daugelis iš mūsų kompanijos pirmą kartą čia lankosi ir lieka sužavėti šio ramaus kurorto. Palei pat Nemuną tęsiasi ilgas, labai gražiai sutvarkytas pasivaikščiojimo takas. Ideali vieta ramiam poilsiui. Šią vasarą būtinai reikės sugrįžti čia 1-2 dienoms.

Trumpai dar sustojame prie IX-o forto Kaune. Vilniečių akims neįprastos erdvės. Vieta labiau įdomi žmonėms besidomintiems istorija.

Sekantis mūsų sustojimas Raudondvario dvaras. Mūsų istorikas Liūtas nusprendžia, kad čia labai tinkama vieta filmuoti meilės scenas. Iš tikrųjų vijokliais apaugęs bokštas atrodo labai romantiškai, jei jis tai turėjo omeny..:) Na mes bent jau nufotografuojame sienomis bandanti liptį Joną. Dvaro viduje dar yra muziejus, bet dėl laiko stokos judame toliau.

Pasirodo „Biplan“ apdainuotas Palemono kalnas iš tikrųjų egzistuoja. Lopome savo išsilavinimo spragas.. Liūtas papasakoja legendą apie lietuvių kilimą iš Romėnų. Pagal ją, kadaise iš ten ištremtieji išsilaipino čia, na ir po to pasklido po Lietuvą.. kažkas panašaus..:) Tikrai įspūdingas piliakalnis, atsiveria plati panorama.

Tokioje kelionėje galima susipažinti ne tik su istorija, bet, pavyzdžiui, ir pamatyti degalinę, kokios Lietuvoje daugiau niekur nepamatysit. Kažkas „A la vesterno tipo“ stilius, tikrai šeimininkai turi gerą skonį. Degalų nepilame, nes Busikas „ryja“ ypatingai mažai :), bet užtat prisėdame šalia - lauko kavinukėje, su vaizdu į tą pačią upę. Kažkas prašė parašyti, kad atsargiai su salotomis, daug svogūnų.

Skubame toliau, todėl neaplankome šalia Belvederio dvaro, kitą kartą..

Toliau Veliuonos piliakalnių kompleksas. „Privaloma aplankyti vieta” tiems kas rinksis šį maršrutą. Mūsų jaunasis žiniukas Liūtas teigia, kad istorine verte šie piliakalniai daug svarbesni už mūsų jau matytas pilis ar dvarus. Kadaise čia stovėjo ir ne vieną kartą degė medinės lietuvių pilys. Informacinės lentelės apačioje rašo, kad netgi Žemaitija buvo čia perduota kryžiuočiams. Piliakalniai labai stačiais šlaitais, galima tik įsivaizduoti, kad kadaise čia buvo tikrai geri gynybiniai įtvirtinimai. Ant vieno iš piliakalnių pastatyta viena seniausių Lietuvos bažnyčių (1421 m. - statyta Vytauto Didžiojo), prie jos  mus pasitinka vietinis bažnyčios prižiūrėtojas Zenonas Brazauskas, su didžiulių raktų rinkiniu. Mielai pakviečia užlipti į bažnyčios bokštą. Viduje įrengtas muziejus, kai kurie eksponatai, kaip pvz., XVII a. kelioninė dėžė, nustebina net daug mačiusį Liutaurą. Pačiam viršuj atidaromos langinės ir atsiveria dar puikesni vaizdai.

Sekantis sustojimas Raudonės pilis. Labiausiai sutvarkyta iš visų mūsų aplankytų vietų. Bent jau man dėl to ji pasirodo mažiau autentiška. Viduje įrengta mokykla. Galima užlipti į bokšto viršų. Tuo metu sustojusios kelios didelės ekskursijų grupės, todėl nusprendžiame nelaukti ir judame toliau.

Toliau - Panemunės pilis. Tik atsargiai nepralėkite, nes kelio ženklas tik keli metrai iki posūkio. Atvirkščiai nei Raudonės – čia visas ansamblis gerokai apiręs, vyksta remonto darbai. Sutvarkius aplinką, būtų puiki vieta įvairiems renginiams.

Kelias veda iki Jurbarko. Nuo čia tenka atsisveikinti su nuostabiom panoramom, gerais keliais. Iki Ventės rago nusprendžiame važiuoti per Vilkyškius-Pagėgius-Šilutę. Kelias siauras, šalikelėse ne kelkraščiai, o beveik į asfaltą įaugę medžiai, mašinos vos gali prasilenkti. Kraštovaizdis vien lygumos, svarstome gal geriau nuo Jurbarko reikėjo rinktis kitą kelią. Kitam kartui nusprendėme palikti ir apsilankymą Rusnėje. 8 valandą vakaro pasiekiame Ventės Ragą. Kelionę vainikuoja nuostabus saulėlydis mariose ir Kuršių Nerijos kopų kontūruose.

Toliau važiuojame per Klaipėdą į autostradą, pasistipriname pakelės kavinėje ir grįžtame namo į Vilnių. Suskaičiuojame, kad kelionė truko 17 val., nuvažiuota 740 km. Grįžtant ekipažas patogiai miega, išnaudodami mikroautobuso privalumus. Tik vienas Jonas po ~7 alaus butelio dar mielai dalijasi savo verslo idėjomis ir mintimis apie Lietuvos kultūrinių renginių organizavimą..:)

Reziumuoju, kad kelionė labai pavykusi, kad nelabai pažįstame dar savo kraštą ir kad netrukus vėl reikės planuoti sekančią panašią išvyką. Taip pat į mūsų važiuotą maršrutą papildomai įterpus dar Druskininkus bei Grūto parką, gautųsi gera dviejų dienų kelionė visam savaitgaliui.

P.S. kaip visada atsiprašau kolegų už gramatines klaidas ;)

Vilius

Busiko kelionės po Europą,
www.busikas.lt