Valstybė |
Slovėnija |
| Sostinė | Liubliana |
| Valiuta | Euras |
| Gyventojų sk. | 2,010 mln. |
| Plotas | 20,273 kv. km |
| Administracinis suskirstymas | 9 regionai |
| Telefono kodas | 00 386 |
| Laiko zona | GMT+1 žiemą ir +2 vasarą |
| Lietuvos ambasada | Löwengasse 47/4 1030 Vienna AUSTRIA; Tel.: +43 1 718 5467; Fax.: +43 1 718 5469; (43 1) 710 97 58; El. paštas: amb@aturm.lt; http://at.mfa.lt |
| Etninė sudėtis | Apie 83 proc. šalies gyventojų sudaro slovėnai. Likusią dalį sudaro serbai, kroatai, vengrai, italai, romiečiai ir kiti. |
| Kalbos | Oficiali šalies kalba yra slovėnų. Italijos ir Vengrijos pasieniuose stipriai paplitusios šių šalių kalbos. |
| Religinis pasisiskirstymas | Apie 58 proc. šalies gyvenotojų save laiko Romos Katalikais. Likusi dalis musulmonai, ortodoksai, protestantai, ateistai ir kiti. |
| Pagrindinės eismo taisyklės |
• Eismas vyksta dešine kelio puse; |
| Kelių mokesčiai | Slovėnijoje kelių mokestis sumokamas įvažiuojant arba išvažiuojant į/iš tam tikros kelio atkarpos. Mokesčio dydis priklauso nuo pravažiuotos kelio atkarpos ilgio, automobilio kategorijos. Mokėjimas gali būti atliekamas grynais arba kreditine kortele. |
| Informacijos centrai turistams | slovenia.info |
| Rekomandacijos ką pamatyti | Slovėnija - kalvų, slėnių, vynuogynų, istrorijos ir kultūros kraštas. Alpių viršūnėse atsiveriantys kvapą gniaužiantys vaizdai, Europoje gražiausių pripažintas Logarska dolina slėnis, istoriniai ir kultūriniai paminklai sostinėje Liubilanoje, vienas gražiausių požeminių 'gyvenimu' Slovėnijos karstiniose urvuose - Postojna ir Škocjan urvai. |
| Didžiausios šventės | Sausio 1d. - Naujieji metai; Sausio 7d. - stačiatikių Kalėdos; Kovas/balandis - Didysis penktadienis, Velykos (katalikų ir stačiatikių skiriasi maždaug savaite); Kovo 8 d. - Moters diena; Gegužės 1 d. - Darbo žmonių šventė. |
| Rūkymas | Šalyje draudžiama rūkyti viešose vietose. Kavinėse, restoranuose baruose ar klubuose rūkyti galima tik tam specialiai įrengtose vietose. |
| Arbatpinigiai | Slovėnijoje arbatpinigiai yra labai laukiami. Restoranuose ir taksi paprastai pakanka palikti 10 proc., tačiau kai kada paliekama net 20 proc. Restorane atiduokite arbatpinigius mokėdami; nepalikite ant stalo. Nešikams, portjė, teatro ir tualetų darbuotojams galite duoti kelis smulkius pinigėlius. Palikus arbatpinigių galima tikėtis greitesnio aptarnavimo, jeigu aptarnaujantis asmuo Jus prisimins. |
| Turistiniai regionai | 1. Julijske Alpe regionas yra šalies šiaurės vakaruose. Per jį driekiasi aukščiausių šalies kalnų grandinė, kurią perskiria Soča ir Sava slėniai, tarp kurių įkurtas nacionalinis parkas Triglav. Julijske Alpe apdovanotas dvejais nuostabaus grožio ežerais. Vienas iš jų - Bled ežeras su legendine pilimi, stovinčia ežero saloje ir Bohinj ežeras, esantis Triglav slėnyje. Visais metų laikais aplink ežerus esančios apylinkės tampa turistų traukos centru. Čia laukiami svečiai, kurie mėgsta šviežų orą, nepaprastą kraštovaizdį bei neužmirštamą poilsį vandens ir kalnų apsuptyje. 2. Liubliana ir jos apylinkės įsikūrę centrinėje šalies dalyje. Liubliana yra Slovakijos sostinė, o tuo pačiu ir kultūros, ekonomikos, mokslo, politikos, industrijos ir atradimų centras. Liubliana savo lankytojus kviečia apsilankyti eilėje muziejų, modernių galerijų, teatrų sudalyvauti muzikos festivaliuose bei visaip kitaip pajusti krašto papročius, kultūrą ir tradicijas. Miesto apylinkėse esančiuose upių telkiniuose įskūręs sveikatingumo centras. 3. Obala ir Kras - Adrijos jūros skalaujamos pakrantės ir susiformavusios uolos. Tai nepaprastai gražus kraštas, kuriame geltoni saulės spinduliai pasakiškai nušviečia viduramžio laikų miestus, įsikūrusius jūros pakrantėje. Toliau nuo jūros esanti regiono dalis apdovanoja akmeniniais namais bei puikiu vynu. Čia įsikūrę ir garsieji Postojna urvai bei į UNESCO kultūros ir gamtos paveldo sąrašus įtraukti Škocjan urvai, nustebins požeminio gyvenimo stebėtojus. 4. Nepriklausomai iš kurio šalies kampelio atvyksi, Maribor ir Pohorje regionas nustebins savo žaliuojančiomis lygumomis ir nuokalnėmis, kurios žiemą tampa ypač mėgstamos žiemą tarp slidinėtojų. Šiame regione patenkinami visų svečių poreikiai: mėgstantys aktyvų poilsį vasarą kopinėja kalnais, o žiemą jais slidinėja, šalia vandens telkinių įsikūrę turistiniai traukos centrai siūlo pasirinkti vandens sportą; na o norintiems atsipalaiduoti, patirti dvelkiančią ramybę, savo prieglobstį pasiūlys Maribor terminiai baseinai, istorinio paveldo paminklai, kultūros traukos centrai: bažnyčios, muziejai, galerijos, teatrai ir kt. 5. Šiauriniame šalies regione Carniola-Gorenjska visu grožiu atsiveria Sava upė. Regiono ekonominis, komercinis, susiekimo, mokslo ir kultūros centras yra Kranj miestas. Mieste bei jo apylinkėse randami svarbūs šalies kultūriniai-istoriniai monumentai. Gorenjska regione lankomiausiais laikomi: miestas Kamnik, apsuptas aukštų kalnų ir jų pievų; 'milijono' metų senumo viduramžių miestas Škofja Loka su senomis pilimis ir bažnyčiomis bei modernaus meno muziejais ir galerijomis; Karavanke kalnai, Kamniške-Savinjske alpės ir Škofja Loka kalvos. Visa tai ir daugiau lepina regiono svečius savo grožiu ištisus metus. 6. Savinjska regionas didžiuojasi vienų gražiausių Europoje Kamniške-Savinjske alpių slėniu Logarska dolina, kuris turistams siūlo eilę atrakcijų: važinėjimas dviračiais, šaudymas iš lanko, jodinėjimas, slidinėjimas slidėmis, rogutėmis ir čiuožinėjimas bei kopinėjimas užšąlusiais vendens kriokliais. Snežna Jama urvuose turistų kvapą užima 100 m. ilgio užšąlusių stalaktitų 'gyvenvietė'. Savinja upė suformavo Celje baseiną, kuriame dabar yra įsikūręs nemažas kiekis sveikatingumo centrų: Dobrna, Topolčica, Laško, Rimskie Toplice ir kt. Pietinėje regiono dalyje esantis Šentjur miestas garsėja didžiausiais archeologiniais atradimais iš vėlyvos antikos. 7. Dolenjska ir Bela Krajina regionas ribojasi su šalimi Kroatija. Tai kalvotas karstinis regionas. Už Gorjanci kalnų, priešais Bela Krajina esantis saulėtasis Dolejsnska regionas svečiams siūlo eilę gamtos sukurtų atrakcijų ir įdomų folklorą (muzika, šokiai, dainos). Regione esama nemažai nedideliųbažnyčių, pilių ir vienuolynų. Per regioną tekanti Krka upė yra tapusi baidarininkų traukso tašku. Ant upės vingio įsikūręs kultūriniu, istoriniu paveldu apdovanotas miestas Novo Mesto. Netoli nuo jo įsikūrę sveikatos centrai Dolejnske Teplice ir Šmarješke Teplice. 8. Pomurje regionas yra labiausiai į rytus nutolusioje šalies dalyje. Apvalios kalvos, sveikatingas vanduo. energijos taškai, nepeprasto grožio vynuogynai, originalios tradicijos ir nepaprastas gyventojų svetingumas, regioną daro patraukliu tarp sveikatingumo centrus mėgstančių žmonių: žymiausieji Radenci, Terme 3000, Lendava SPA ir Banovci sveikatos centrai. Palei Mura upe esantys miestai ir kaimai siūlo puikius važinėjimo dviračiai, pasivaikščiojimo takus. 9. Zasavje - mažiausias, centrinės Slovakijos dalyje esantis regionas. Posavsko hribovje kalvų kalnų papėdėse bei kaikurie ir Sava upės pakrantėse esantys miestai Litija, Zagorje, Trbovlje ir Hratnik, yra tapė ekskursijų traukos centru. Nuo Trobovlje miestelio dviračiais arba pėstute užkilus į Mount Kum - aukščiausią Posavsko hribovje viršūnę, atsivareria nuostabaus grožio vaizdai. |
| Žodžiai ir frazės | Dober dan! - Laba diena Hvala! - Ačiū Hvala lepa - Ąčiū tau Prosim! - Prašau Koliko to stane? - Kiek tai kainuoja? Kdaj? - Kada? Kje? - Kur? Nasvidenje - Adijo! - Viso gero Desno! - Dešinė Levo! - Kairė Lahko noč! - Labanakt Dobro jutro - Labas rytas |
© 2006 - 2011 Busikas.lt | Kelionių automobiliu portalas | Mikroautobusų nuoma | Automobilių nuoma | Kemperių nuoma | keliones@busikas.lt | skype - busikas.lt
